Kaip kilo mintis dalyvauti Švietimo mainų paramos fondo konkurse stipendijai lituanistiniuose centruose gauti?
Viskas nutiko labai netikėtai. Kai pamačiau informaciją apie skelbiamą konkursą, kaip tik rašiau savo magistro darbą ir buvau apimta emocinės krizės (studentai tikrai turėtų suprasti, apie ką aš kalbu). Tą akimirką svarsčiau – ką aš darau su savo gyvenimu ir kas laukia toliau? Ką norėčiau veikti baigusi studijas – ieškoti darbo, atlikti praktiką užsienyje, keliauti? Ir tikrai tą pačią akimirką labai netikėtai radau informaciją savo universiteto puslapyje apie praktikos lietuvių bendruomenėje galimybę. Perskaityta informacija labai suintrigavo! Noriu! Tikrai pakėlė ūpą!
Pirmiausia kilo mintis, kaip būtų nerealiai smagu bei įdomu, kita vertus – o kaip aš čia įsipaišyčiau su savo gamtos mokslais? Pamatys, kad gamtukė – nepriims… Nors baigiau taikomąją biotechnologiją, tačiau visada draugavau su lietuvių kalba ir tikrai jaučiu jai aistrą, esu šokusi tautinius šokius, baigusi dailės mokyklą, turiu įvairios darbo patirties su suaugusiaisiais ir vaikais. Tai patirtys, labai praverčiančios praktikos metu. Tad dar kartą atidžiai perskaičiusi nudžiugau – buvo parašyta, kad kreiptis gali visų studijų krypčių studentai, tereikia atitikti bendruomenės, į kurią norėtum vykti, keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, lietuvių kalbos išmanymas, darbo su įvairaus amžiaus žmonėmis patirtis, tautiniai šokiai, amatai…). Tad mano, gamtamokslės, laimei, galėjau pasinaudoti šia nuostabia galimybe! Užpildžiau anketą ir buvau atrinkta!
Skaityti daugiau: https://www.bernardinai.lt/augustina-miseikaite-kiekvienas-pasiryzes-mokytis-lietuviu-kalbos-yra-vertas-medalio/
