Logotipas
  • Šalis:Lenkija
  • Programa:Dalinės studijos

Irena Snukiškienė: „Didžiausias iššūkis pasaulinės pandemijos akivaizdoje buvo nežinomybė”

Kaip ir kada kilo mintis dalyvauti Švietimo mainų paramos fondo konkurse?

Konkurse nusprendžiau dalyvauti studijuodama Lietuvių literatūros ir tautosakos institute,  doktorantūroje. Apie šią mainų programą mane informavo mano doktorantūros vadovė prof. dr. Kristina Rutkovska, ji ir paskatino pasinaudoti puikia Švietimo mainų paramos fondo galimybe.

 

Buvote išvykusi net du kartus, papasakokite plačiau apie šias dvi patirtis, kuo jos skyrėsi?

Pirmoji patirtis buvo tradicinė: vykau semestrui į Varšuvą, konsultavausi su universiteto profesoriais, intensyviai dirbau bibliotekos skaityklose, kuriose radau labai daug mano disertacijai reikalingos literatūros, jos pagrindu parašiau didžiąją teorijos dalį ir du mokslinius straipsnius. Vis dėlto, mokslinės medžiagos ir literatūros gausa neleido per 4 studijų mėnesius jos visos panaudoti, todėl labai norėjau grįžti būtent į Varšuvos universitetą ir tęsti pradėtus darbus.

Pirmosios stažuotės metu laisvalaikį leidau mėgaudamasi turtingu Varšuvos kultūriniu gyvenimu: teatrais, muziejais, koncertais. Aplankiau miesto apylinkes: Lazienki parką, Vilanovą. Antroji išvyka nuo pirmosios skyrėsi gerokai: pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija nepalenkė ir Varšuvos universiteto bei miesto kultūrino gyvenimo. Antrosios stažuotės metu dirbau daugiausia iš namų, buvo ribojamas ir lankymasis bibliotekoje. Laisvalaikio pramogas ir keliones, deja, taip pat teko pamiršti.

 

Kodėl nusprendėte vykti būtent į Lenkiją?

Mano disertacija remiasi Lenkijos etnolingvistikos mokyklos išgryninta metodologija, kuri dar nėra plačiai taikoma Lietuvoje, bet pelnė pasaulinį pripažinimą: lenkų etnolingvistikos mokykla gretinama su Amerikos kognityvizmu ir Rusijos etnolingvistika. Lenkijoje kognityvinės lingvistikos tyrimai labai išplėtoti, gausu literatūros apie konceptų analizę, vertybių problemą etnolingvistikoje, filosofijoje, kultūrinėje psichologijoje. Taigi, jau studijų pradžioje supratau, kad, norėdama parašyti kokybišką darbą, turėsiu vykti į Lenkijos bibliotekas ir konsultuotis su šalies mokslininkais.

 

Kokie didžiausi iššūkiai Jūsų laukė pandemijos metu, nes išvažiavote spalio mėnesį, kai situacija buvo neaiški?

Žinoma, didžiausias iššūkis ir buvo nežinomybė. Laimei, pagrindinis mano antrosios stažuotės tikslas buvo ne konsultacijos, o darbas bibliotekoje, kuri prie darbo pandemijos sąlygomis prisitaikė puikiai. Apribojus galimybę bibliotekoje lankytis gyvai, imtos nemokamai teikti skenavimo paslaugos: per savaitę galima buvo užsakyti iki 50 skenuotų knygos puslapių. Todėl darbas nenutrūko.

 

Su kokiais sunkumais susidūrėte dėl pasaulinės pandemijos?

Visad mėgau darbą keisti aktyviu laisvalaikiu. Esu tvirtai įsitikinusi, kad kelionės, kultūros vietų lankymas, bendravimas su kitų kultūrų žmonėmis, užsienio kalbų mokymasis mus išmokina ne mažiau negu knygos ir universitetai, todėl vykdama į stažuotes ar konferencijas visad stengiuosi aplankyti kuo daugiau įžymių vietų, įsilieti į vietos socialinį gyvenimą, pabendrauti su vietiniais žmonėmis. Deja, visas šias veiklas pandemija sustabdė, teko užsidaryti kambaryje ir susikoncentruoti į literatūros skaitymą ir darbo rašymą. Kita vertus, galbūt tai ir buvo puiki proga nesiblaškant užbaigti darbą.

 

Studijas turėjote pabaigti nuotoliniu būdu, kaip Jums sekėsi? 

Kaip ir visame pasaulyje, Lenkijoje studijos persikėlė į elektroninę erdvę. Tačiau prieiga prie bibliotekos resursų, galimybė gauti skenuotą literatūrą leido sėkmingai tęsti darbus.

 

Kas gyvenant Lenkijoje paliko didžiausią įspūdį?

Didžiausią įspūdį paliko Varšuvos universiteto biblioteka BUW. Tai – mokslo, šiuolaikinio meno, modernios architektūros ir gamtos grožio sinergija. Jau pats modernistinis bibliotekos pastatas yra ypatingas: kiekvienas fasadas yra simbolinis, skirtas istorijos, civilizacijos, ekologijos temoms. Vieną fasadą puošia aštuonios lentos, simbolizuojančios sąsają su praeitimi, graikų-romėnų ir judėjų-krikščionių civilizacijų įtaką Lenkijos kultūrai. Kitos sienos suprojektuotos ekologine tema, apželdintos vijokliais.

Pirmasis pastato aukštas paverstas kultūrine erdve su knygynais, kavinėmis, paveikslų paroda. Visi kiti aukštai skirti turtingiems bibliotekos resursams, kuriuose ypač lengva susigaudyti. Didžiausią įspūdį turbūt palieka bibliotekos botanikos sodas, suprojektuotas ant pastato stogo. Sodo teritorija – daugiau nei 1 hektaras, jame gausu ne tik įvairiausių augalų, medžių, krūmų, stogą puošia skulptūros, kaskadomis sujungti tvenkiniai, gausu poilsio vietų. Kas gali būti maloniau už galimybę čiupti knygas ir keliauti jas skaityti į pievelę ant stogo? Pats bibliotekos pastatas yra visiškai šalia garsaus Koperniko mokslo centro, abi institucijos tarsi sudaro Lenkijos mokslo branduolį.

 

Kas jus labiausiai praturtino šios patirties metu? Kokių naujų žinių pavyko pasisemti besimokant?

Manau, kad praturtėjau tiek mokslinių, tiek bendrųjų žinių prasme. Prieiga prie bibliotekos resursų, galimybė konsultuotis su mano disertacijoje naudojamą metodologiją jau ilgai taikančiais mokslininkais, Lenkijos etnolingvistikos kūrėjais, leido išgryninti disertacijos problemas ir beveik užbaigti darbą. Namo grįžau parsivežusi pilnus lagaminus knygų: tiek mokslinių, disertacijos tema, tiek laisvalaikio literatūros, pvz., Olgos Tokarczuk romanų. Patobulinau ir savo lenkų kalbos žinias: tiek skaitydama literatūrą, tiek bendraudama su vietos gyventojais.

 

Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Lenkijoje? Gal galite išskirti esminius bruožus? Doktorantūros studijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios. Abi šalys yra Europos Sąjungos narės, abiejose šalyse ypač vertinamas mokslo tarptautiškumas, tarpdalykiškumas, skatinamos stažuotės, publikacijos užsienyje. Lenkijoje didelis dėmesys skiriamas studentų savarankiškam darbui ir tam sudaromos puikios sąlygos, pvz., organizuojamos savaitinės akcijos, kai biblioteka veikia visą parą. Manau, Varšuvos universiteto studijų kokybę geriausiai liudija faktas, kad ši mokslo institucija išleido 6 Nobelio premijos laureatus.

 

Ar savo draugams rekomenduotumėte pasinaudoti galimybe studijuoti užsienyje?

Be jokios abejonės. ŠMPF stipendija – puiki galimybė ne tik mokytis, semtis patirties, siekti tarptautiškumo, bet ir pakeliauti, pažinti kitas šalis ir kultūras. Esu labai dėkinga ŠMPF už dvi puikias galimybes stažuotis užsienyje.

Kaip ir kada kilo mintis dalyvauti Švietimo mainų paramos fondo konkurse?

Konkurse nusprendžiau dalyvauti studijuodama Lietuvių literatūros ir tautosakos institute,  doktorantūroje. Apie šią mainų programą mane informavo mano doktorantūros vadovė prof. dr. Kristina Rutkovska, ji ir paskatino pasinaudoti puikia Švietimo mainų paramos fondo galimybe.

 

Buvote išvykusi net du kartus, papasakokite plačiau apie šias dvi patirtis, kuo jos skyrėsi?

Pirmoji patirtis buvo tradicinė: vykau semestrui į Varšuvą, konsultavausi su universiteto profesoriais, intensyviai dirbau bibliotekos skaityklose, kuriose radau labai daug mano disertacijai reikalingos literatūros, jos pagrindu parašiau didžiąją teorijos dalį ir du mokslinius straipsnius. Vis dėlto, mokslinės medžiagos ir literatūros gausa neleido per 4 studijų mėnesius jos visos panaudoti, todėl labai norėjau grįžti būtent į Varšuvos universitetą ir tęsti pradėtus darbus.

Pirmosios stažuotės metu laisvalaikį leidau mėgaudamasi turtingu Varšuvos kultūriniu gyvenimu: teatrais, muziejais, koncertais. Aplankiau miesto apylinkes: Lazienki parką, Vilanovą. Antroji išvyka nuo pirmosios skyrėsi gerokai: pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija nepalenkė ir Varšuvos universiteto bei miesto kultūrino gyvenimo. Antrosios stažuotės metu dirbau daugiausia iš namų, buvo ribojamas ir lankymasis bibliotekoje. Laisvalaikio pramogas ir keliones, deja, taip pat teko pamiršti.

 

Kodėl nusprendėte vykti būtent į Lenkiją?

Mano disertacija remiasi Lenkijos etnolingvistikos mokyklos išgryninta metodologija, kuri dar nėra plačiai taikoma Lietuvoje, bet pelnė pasaulinį pripažinimą: lenkų etnolingvistikos mokykla gretinama su Amerikos kognityvizmu ir Rusijos etnolingvistika. Lenkijoje kognityvinės lingvistikos tyrimai labai išplėtoti, gausu literatūros apie konceptų analizę, vertybių problemą etnolingvistikoje, filosofijoje, kultūrinėje psichologijoje. Taigi, jau studijų pradžioje supratau, kad, norėdama parašyti kokybišką darbą, turėsiu vykti į Lenkijos bibliotekas ir konsultuotis su šalies mokslininkais.

 

Kokie didžiausi iššūkiai Jūsų laukė pandemijos metu, nes išvažiavote spalio mėnesį, kai situacija buvo neaiški?

Žinoma, didžiausias iššūkis ir buvo nežinomybė. Laimei, pagrindinis mano antrosios stažuotės tikslas buvo ne konsultacijos, o darbas bibliotekoje, kuri prie darbo pandemijos sąlygomis prisitaikė puikiai. Apribojus galimybę bibliotekoje lankytis gyvai, imtos nemokamai teikti skenavimo paslaugos: per savaitę galima buvo užsakyti iki 50 skenuotų knygos puslapių. Todėl darbas nenutrūko.

 

Su kokiais sunkumais susidūrėte dėl pasaulinės pandemijos?

Visad mėgau darbą keisti aktyviu laisvalaikiu. Esu tvirtai įsitikinusi, kad kelionės, kultūros vietų lankymas, bendravimas su kitų kultūrų žmonėmis, užsienio kalbų mokymasis mus išmokina ne mažiau negu knygos ir universitetai, todėl vykdama į stažuotes ar konferencijas visad stengiuosi aplankyti kuo daugiau įžymių vietų, įsilieti į vietos socialinį gyvenimą, pabendrauti su vietiniais žmonėmis. Deja, visas šias veiklas pandemija sustabdė, teko užsidaryti kambaryje ir susikoncentruoti į literatūros skaitymą ir darbo rašymą. Kita vertus, galbūt tai ir buvo puiki proga nesiblaškant užbaigti darbą.

 

Studijas turėjote pabaigti nuotoliniu būdu, kaip Jums sekėsi? 

Kaip ir visame pasaulyje, Lenkijoje studijos persikėlė į elektroninę erdvę. Tačiau prieiga prie bibliotekos resursų, galimybė gauti skenuotą literatūrą leido sėkmingai tęsti darbus.

 

Kas gyvenant Lenkijoje paliko didžiausią įspūdį?

Didžiausią įspūdį paliko Varšuvos universiteto biblioteka BUW. Tai – mokslo, šiuolaikinio meno, modernios architektūros ir gamtos grožio sinergija. Jau pats modernistinis bibliotekos pastatas yra ypatingas: kiekvienas fasadas yra simbolinis, skirtas istorijos, civilizacijos, ekologijos temoms. Vieną fasadą puošia aštuonios lentos, simbolizuojančios sąsają su praeitimi, graikų-romėnų ir judėjų-krikščionių civilizacijų įtaką Lenkijos kultūrai. Kitos sienos suprojektuotos ekologine tema, apželdintos vijokliais.

Pirmasis pastato aukštas paverstas kultūrine erdve su knygynais, kavinėmis, paveikslų paroda. Visi kiti aukštai skirti turtingiems bibliotekos resursams, kuriuose ypač lengva susigaudyti. Didžiausią įspūdį turbūt palieka bibliotekos botanikos sodas, suprojektuotas ant pastato stogo. Sodo teritorija – daugiau nei 1 hektaras, jame gausu ne tik įvairiausių augalų, medžių, krūmų, stogą puošia skulptūros, kaskadomis sujungti tvenkiniai, gausu poilsio vietų. Kas gali būti maloniau už galimybę čiupti knygas ir keliauti jas skaityti į pievelę ant stogo? Pats bibliotekos pastatas yra visiškai šalia garsaus Koperniko mokslo centro, abi institucijos tarsi sudaro Lenkijos mokslo branduolį.

 

Kas jus labiausiai praturtino šios patirties metu? Kokių naujų žinių pavyko pasisemti besimokant?

Manau, kad praturtėjau tiek mokslinių, tiek bendrųjų žinių prasme. Prieiga prie bibliotekos resursų, galimybė konsultuotis su mano disertacijoje naudojamą metodologiją jau ilgai taikančiais mokslininkais, Lenkijos etnolingvistikos kūrėjais, leido išgryninti disertacijos problemas ir beveik užbaigti darbą. Namo grįžau parsivežusi pilnus lagaminus knygų: tiek mokslinių, disertacijos tema, tiek laisvalaikio literatūros, pvz., Olgos Tokarczuk romanų. Patobulinau ir savo lenkų kalbos žinias: tiek skaitydama literatūrą, tiek bendraudama su vietos gyventojais.

 

Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Lenkijoje? Gal galite išskirti esminius bruožus? Doktorantūros studijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios. Abi šalys yra Europos Sąjungos narės, abiejose šalyse ypač vertinamas mokslo tarptautiškumas, tarpdalykiškumas, skatinamos stažuotės, publikacijos užsienyje. Lenkijoje didelis dėmesys skiriamas studentų savarankiškam darbui ir tam sudaromos puikios sąlygos, pvz., organizuojamos savaitinės akcijos, kai biblioteka veikia visą parą. Manau, Varšuvos universiteto studijų kokybę geriausiai liudija faktas, kad ši mokslo institucija išleido 6 Nobelio premijos laureatus.

 

Ar savo draugams rekomenduotumėte pasinaudoti galimybe studijuoti užsienyje?

Be jokios abejonės. ŠMPF stipendija – puiki galimybė ne tik mokytis, semtis patirties, siekti tarptautiškumo, bet ir pakeliauti, pažinti kitas šalis ir kultūras. Esu labai dėkinga ŠMPF už dvi puikias galimybes stažuotis užsienyje.

01
06

Dalyvių akimirkos

Turi patarimų, įspūdžių, nuotraukų? Dalinkis jais internete ir naudok #stipendijos.lt