Kaip kilo mintis dalyvauti Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) konkurse stipendijai lituanistiniuose centruose gauti?
Apie šią praktikos programą sužinojau dar studijuodama pirmame kurse iš savo krikšto mamos, gyvenančios Melburne. Tuo metu kelios merginos iš Lietuvos jau buvo nuvykusios ten ir sėkmingai dirbo Melburno „Baltijos“ lituanistinėje mokyklėlėje. Nuo to laiko man vis kirbėjo mintis, kokia neįkainojama patirtis būtų praktiką atlikti ne kur kitur, o egzotiškoje Australijoje, puoselėjant ne tik lietuviškas tradicijas, kalbą ir papročius, bet ir įsiliejant į Australijos lietuvių bendruomenės gyvenimą.
Pirmos mintys apie tai buvo gana nedrąsios, nepasitikėjau savo žiniomis, nes nesu studijavusi pedagoginės krypties mokslų. Tačiau vis labiau domėdamasi studentų patirtimis lituanistinėse mokyklose supratau, kas visgi svarbiausia yra noras pasakoti apie Lietuvą, jos istoriją ir kalbėti gryna lietuvių kalba. Tauta, kalba ir valstybė yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai, papildantys viena kitą. Juk kalba yra laikoma vienu stipriausiu tautos skiriamųjų bruožų. Esame maži, todėl nieku gyvu negalime prarasti savojo identiteto – kalbos. Ar galite įsivaizduoti, kad mūsų tautiečiams emigracijoje kalbėti lietuviškai tampa kasdieniu iššūkiu ir stipriu valios pasireiškimu? Kitos šalies dominuojanti kalba nenoromis daro įtaką ir įsibrauna į jų žodyną, mąstymą ir pasaulėžiūrą. Kalbos perdavimas per kartas yra vienas iš žingsnių į jos gyvavimą. Suprasdama mūsų kalbos svarbą ne tik norėjau, bet ir jaučiau, kad privalau prisidėti prie nenutrūkstančio kalbos perdavimo. Būtent todėl buvau įsitikinusi, kad ši ŠMPF inicijuojama programa yra ta galimybė, kuri leidžia pažinti užsienio lietuvių bendruomenes, prisidėti prie jų veiklos, o svarbiausia – prie jaunosios kartos lietuviškos tapatybės formavimo ir gyvos kalbos perdavimo.
Skaityti daugiau:
