Logotipas
  • Šalis:Lietuva
  • Programa:Praktika lituanistikos centruose

San Francisko lituanistinės mokyklos „Genys” vadovė Aistė Solly: „Visa praktika buvo nuostabi ir praturtinanti“

Aistė Solly ir jos dukra Sophia Solly

01
09

Susipažinkime su Aiste Solly.

Baigusi antropologijos ir politologijos studijas (dvigubas bakalauras, University of California, Berkeley) ir taip pat turinti politologijos magistrą (San Francisco State University). Aistė yra įgijus pedagoginį/edukacinį išsilavinimą, turi Kalifornijos Valstijos licensiją (San Francisco State University) ir 13-metų dirba specialiuoju pedagogu pradinėje mokykloje. 2022- ųjų metų gegužę baigusi kalbos terapeutės, patologės ir logopedės studijas (Masters of Science, in Speech and Language Pathology, Emerson College), nes dirbdama su vaikais, kurie turi kalbos raidos, intelekto, elgesio sutrikimų nusprendė gilinti profesines žinias kalbinio bei komunikacinio vystymosi srityje.
Šiemet šeštadieninėje lituanistinėje mokykloje dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos tęsė veiklą nuotoliniu būdu ir taip mokindama savo mokinius atrado labai daug informacijos, interaktyvių metodų, edukacinių platformų, kurias sistemingai išbandė ir pritaikė diasporoje augantiems lietuvių kilmės vaikams. Aistės iniciatyva buvo surengti distancinio mokymo seminarai, buvo dalijamasi medžiaga ir iššūkiais su kitomis lituanistinėmis mokyklomis.
Vilniaus Universiteto seminaras skirtas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams buvo itin aktualus veiklai, Aistė širdingai dėkoju už tokią galimybę augti ir būti įkvėptai.

Kodėl nusprendėte pasirinkti šią programą?

Vilniaus Universiteto lituanistinėse studijose nusprendžiau dalyvauti, nes mane labai domina dvikalbis/daugiakalbis ugdymas, lietuviškos tapatybės klausimai, psichologinės kompetencijos ir norėjau pasisemti papildomų žinių apie Lietuvos kultūrą, literatūrą, istoriją ir šiuolaikinį valstybės gyvenimą.

Norėjau nors ir distanciniu būdu keliauti po Vilnių ir pasivaikščioti Vilniaus Universiteto kiemeliais ir išgirdus dėstytojų paskaitas, susipažinti su inovacinėmis mokymo priemonėmis, strategijomis ir metodika. Mano lūkesčiai tikrai pasitvirtino, nes po šių studijų jaučiuosi ne tik įkvėpta ir kupina žinių, bet taip galiu sakyti, kad turiu bendraminčių kolegių ratą iš viso pasaulio. Jos taip pat kaip ir aš aukoja savo laiką mūsų atžalų labui.

Kuo Jums ypatingas Vilniaus Universitetas?

Vilniaus Universiteto lituanistinių studijų katedra yra ypatinga tuo, kad jos dėstytojai skirtingi ir programos kuratoriai išsamiai ir atvira širdimi dalinasi savo patirtimi, moksliniais tyrimais, pastebėjimais ir lituanistinio mokymo strategijomis. Vilniaus Universitetui yra svarbus grįžtamasis ryšys su diasporoje gyvenančiais lietuviais, kurie savanoriauja savaitgaliais mokindami lietuvių kilmės vaikus, buria lietuvių bendruomenes puoselėdami mūsų unikalią kalbą ir kultūrą.

Aš manau, kad lietuviams, kurie užsiima lituanistine veikla diasporoje yra labai svarbu žinoti, kad mokslininkai, tyrinėtojai, lingvistai, istorikai, muzikologai, folkloristai, vaikų/paauglių literatūros kritikai ir žinovai, edukatoriai, muziejininkai, knygų autoriai ir etnografinio paveldo ekspertai mus remia savo žiniomis ir gali mums padėti turima informacija ir kitais resursais, kurie kartais yra sunkiau pasiekiami gyvenant toli nuo Lietuvos.

Lietuvybės puoselėjimas gyvenant už Lietuvos ribų yra svarbus ne tik identiteto, bet ir emocinio šeimos vienybės ir ryšio palaikymo atžvilgiu. Taip, kad dalyvavimas distancinėse Vilniaus Universiteto lituanistinėse studijose mus nors ir per atstumą suartino su Lietuva!

 Kas yra Jūsų didžiausia motyvacija?

Mano didžiausia motyvacija yra mano pačios šeima, mano mokiniai, lituanistinės mokyklos kolegos ir San Francisko lietuvių bendruomenė.

Lituanistinio mokymo kontekste, mano pačios edukacinis stilius yra energingas, organizuotas ir aš visada trokštu tobulėti kartu su savo mokiniais, nes jie irgi yra mano įkvėpimas. Pamokoms ruošiuosi galvodama apie kalbos raidos principus, šnekamosios kalbos pratimus ir praktinį gramatikos, bei leksikos pritaikymą dėstant diasporoje augantiems vaikams. Apgalvotus pamokų planus pristatau su žaisminga energija, individualizuoju ir pritaikau kiekvienam vaikui pagal jų žinias, asmeninius bei šeimos poreikius. Taip pat stengiuosi integruoti įvairius kalbinius, bei praktinius projektus kuriuos pagal galimybes įgyvendinam kartu su savo mokiniais. Nuotraukose galite matyti kelis mokinių projektų bei dalyvavimo pavyzdžius.

 Kokį įspūdį susidarėte apie bendruomenę?

Vilniaus Universiteto dėstytojų bendruomenė pasirodė itin atvira, profesionali ir norinti sužinoti apie mūsų pačių poreikius neformaliame lituanistiniame švietime. Labai norėčiau padėkoti dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienei, kuri suorganizavo ir kuravo šias studijas. Ji pristatė mums stulbinančią paskaitų įvairovę lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, politologijos, etnokultūros, muzikos, lingvistikos ir istorijos temomis. Paskaitų ciklas buvo itin informatyvus ir kupinas praktinių patarimų ir idėjų kurias galima būtų iš karto pritaikyti mokant mokinius.

Kas Jus labiausiai praturtino šios praktikos metu? Kokių naujų žinių pavyko pasisemti?

Visa praktika buvo nuostabi ir praturtinanti, bet dr. Ingos Hilbig paskaitos apie dvikalbystės puoselėjimą ir ugdymą emigracijoje man suteikė informacijos kuria galėsiu pasidalinti su mokiniais ir jų tėveliais suteikiant praktinių patarimų, kaip namuose padėti vaikams augti dvikalbiais. Lingvistės dr. Gintarės Judžentytės-Šinkūnienės paskaitos apie lietuvių kalbos kilmę, raidą ir spaudintos lietuvišlskos knygos ir rašto evoliuciją įžiebė ugnelę sužinoti apie tą temą daugiau.

Bendra kolekcija paskaitų kuriose girdėjome Dr. Vaivos Schoroškienės paskaitą apie skaitymo sudominimo ir skaitymo ugdymo raidos strategijas, kartu su atskiru vaikų ir paauglių literatūros žinovės ir edukatorės, Eglės Baliutavičiūtės, paskaitų ciklu, kuriame ji apžvelgė unikalias ir įvertintas lietuvių autorių knygas, aš tiesiog buvau virtualiai nukelta į knygyną Lietuvoje, kuriame aš dabar tikrai žinočiau, kaip geriau atsirinkti knygas, kurios sudomins mokinius skaityti lietuviškai.

Man buvo itin aktualūs edukatorės, gidės ir knygos autorės, Rūtos Norkunės, virtualių ekskursijų lobynai ir patyriminio mokymo niuansai. Jos suteikta informacija apie Lietuvą, man suteiks galimybę kartu su vaikais pakeliauti ir patirti Lietuvą (nors ir virtualiai). Dr. Žilvino Kačiuškos šuoliai Lietuvos istorijos etapais kalbant apie baltų gentis, Lietuvos Didžiają Kunigaikštystę (LDK), pokario ir karo metus, etnines/religines mažumas ir jų paveldą, dabartinę Lietuvos tapatybę Europos Sąjungos kontekste, suteikė įdomią perspektyvą diskusijoms su mokiniais apie mūsų praeitį ir ateitį.

Už etninį, muzikinį, aktorinį, folklorinį mokymo įkvėpimą dėkoju koncertmeisteriui Viliui Marma, choreografei Damilei Bagdonavičienei, aktoriui Pauliui Tamolei ir muzikologei dr. Aušrai Žičkienei – jų patarimai ir visapusiškas meno integravimas padės pamokas kūrybiškai ir meniškai praturtinti.

Praktiniai lietuvių kalbos, gramatikos, žodyno plėtros žaidimai, teksto analizės ir kalbėjimo mokymo metodika man bus itin naudinga atsirenkant pamokų turinį, kuris yra aktualiausias mokinant praktinės lietuvių kalbos. Širdingas ačiū šio paskaitų ciklo dėstytojoms, dr. Virginijai Stumbrienei, dr. Ritai Migauskienei, dr. Joanai Pribušauskaitei, dr. Ramunei Bingelienei, dr. Eglei Vaisėnaitei ir dr. Ingai Daraškienei, kurios pasidalino praktiniais patarimais ir pavyzdžiais. Jų parengtus vadovėlius aš planuoju naudoti ugdant skirtingas kalbos raidos sritis.

Ar pasaulinė pandemija sukėlė nepatogumų ir kaip Jūs į tai reagavote?

Kadangi lituanistinės paskaitos vyko virtualiai, kelblumų neišskilo, bet dėl didelio laiko skirtumo teko prie paskaitų prisijungti JAV vakarinės pakrantės laiku nuo 23:00 val iki 3:30 val., ryto (Lietuvoje paskaitos vyko nuo 9 val. ryto iki 13:30 val.). Žinoma reikėjo suderinti dieninį darbą su naktinėmis paskaitomis, ir kartais paaukoti poilsį. Paskaitų įrašai man tikrai pagelbėjo, nes kartais miego tikrai trūko, bet nepaisant viso to noras dalyvauti, mokintis, tobulėti ir būti bendraminčių tarpe tikrai buvo stiprus.

Ko palinkėtumėte studentams, kurie galbūt svarsto galimybę studijuoti/atlikti praktiką užsienio šalyje?

Aš tikrai rekomenduoju kitiems lituanistinių mokyklų mokytojams dalyvauti Vilniaus Universiteto apmokymuose skirtuose užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Jūs ne tik būsite apsupti naudinga ir aktualia informacija, bet ir turėsite galimybę susikurti bendraminčių bendruomenę. Kartu su kolegomis galėsite toliau augti ir bendrauti.

Šios studijos jums padės toliau kūrenti neišblėstančią lietuvių kalbos ir kultūros ugnelę jūsų širdyje bei lituanistiniuose darbuose.

Nuoširdžiai dėkojame už pokalbį.

Dalyvių akimirkos

Turi patarimų, įspūdžių, nuotraukų? Dalinkis jais internete ir naudok #stipendijos.lt